Artėjant 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėms žaidynėms, sporto gerbėjų dėmesį visame pasaulyje vis labiau traukia kalnų slidinėjimo adrenalinas, dailiojo čiuožimo elegancija ir technologinės naujovės. Tačiau žiemos olimpinių žaidynių istorijoje esama ir tokių disciplinų, kurios šiandienos žiūrovams gali skambėti, tarsi pokštas, pavyzdžiui, slidinėjimas užšalusiu ežeru tempiant arkliui.
Iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos olimpiadų šeimininkams buvo leidžiama į žaidynių programą įtraukti vadinamąsias demonstracines sporto šakas. Jose nebuvo teikiami medaliai, bet tai suteikė galimybę pristatyti regioninius ar net nišinius sportus, siekusius olimpinio pripažinimo. Kai kurios jų, pavyzdžiui, akrobatinis slidinėjimas, ilgainiui tapo oficialiomis žaidynių rungtimis, o kitos liko spalvingais istorijos intarpais.
Viena tokių disciplinų buvo skijoringas – lenktynės, kuriose slidininkai laikosi arklio ar šuns pakinktų ir leidžiasi tempiami per sniegą ar ledą. Ši rungtis olimpinėse žaidynėse pasirodė tik kartą – 1928 m. Sent Morice, Šveicarijoje, kur atletai lenktyniavo tempiami arklių per užšalusį ežerą. Šiandien skijoringas vis dar praktikuojamas Europoje ir Šiaurės Amerikoje, ypač populiari jo versija su šunimis, jungianti lygumų slidinėjimo ir šunų kinkinių sporto elementus.
Daugelis žiemos sporto šakų turi buvo naudojamos kariuomenės veikloje arba buvo būtinos siekiant išgyventi atšiauriomis klimato sąlygomis. Skijoringas kadaise buvo praktinė žiemos transporto priemonė, todėl priklauso platesnei tradicijai, kai sportas išsivystė iš būtinybės, o ne vien dėl pramogos.
Kita neįprasta, tačiau vizualiai itin įspūdinga demonstracinė rungtis buvo slidinėjimo baletas – dažnai vadinamas dailiuoju čiuožimu ant slidžių. Ši disciplina apėmė šuolius, suktukus ir choreografines figūras ant sniego. Slidinėjimo baletas buvo pristatytas 1988 m. Kalgario ir 1992 m. Albervilio žiemos olimpinėse žaidynėse. Nepaisant šių dviejų pasirodymų, rungtis netapo oficialia medalių disciplina, daugiausia dėl sudėtingos vertinimo sistemos ir to, kad žiūrovams buvo sunku suprasti vertinimo kriterijus.
Greitojo nusileidimo slidinėjimas (angl. k. „speed skiing“) taip pat tik trumpai buvo įtrauktas į olimpinių žaidynių programą. Skirtingai nuo tradicinio kalnų slidinėjimo, čia tikslas buvo ne aplenkti varžovą, o pasiekti kuo didesnį greitį. 1992 m. Albervilio žaidynėse nugalėtojas viršijo 225 km/val. greitį – tai greičiau nei stabilus parašiutininko kritimo greitis. Nors ši disciplina idealiai atitiko šiuolaikinį ekstremalaus sporto populiarumą, jos olimpinė ateitis nutrūko po mirtinos avarijos treniruotės metu ir dėl susirūpinimo, kad rungtis nėra pakankamai patraukli televizijos žiūrovams.
Nors Milano ir Kortinos žaidynėse tikėtina neišvysime nei arkliais traukiamų slidininkų, nei slidinėjimo baleto, šie atvejai primena eksperimentinę dvasią, kuri per visą istoriją formavo olimpinį judėjimą. Visi „Go3“ prenumeratoriai, turintys „HBO Max“, galės tiesiogiai stebėti kiekvieną Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių sporto renginį. Per „HBO Max“ gerbėjai gaus prieigą prie visų sporto šakų ir arenų transliacijų – tai užtikrins, kad nepraleistų nė vienos akimirkos bei rekordo.
Lietuvoje atrinktas olimpinis turinys bus pasiekiamas ir per nacionalinį visuomeninį transliuotoją, kurio LRT televizija taip pat transliuojama per „Go3“. Pasirinkus nacionalinio transliuotojo eterį, žiūrovai galės sekti atidarymo bei uždarymo ceremonijas ir mūsų šalies sportininkų pasirodymus su lietuviškais komentarais.
